VUFF

Atkūrus Nepriklausomybę, pirmieji metai buvo sunkūs – labai sumenko biudžetinis finansavimas, katedros darbuotojų skaičius sumažėjo beveik perpus, nebuvo galimybių papildomam projektiniam finansavimui. Tačiau, išgyvenus keletą pirmųjų pačių sunkiausių metų, atsivėrė naujos perspektyvos. Buvo pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su Europos ir JAV mokslo centrais, katedros mokslo projektus rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Tarp pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje atliktų užsienio organizacijų užsakymų galima paminėti: stabilų pikosekundinį stiklo lazerį Aalborgo universitetui; optinį parametrinį stiprintuvą femtosekundiniam titano safyro lazeriui Europos netiesinės spektroskopijos (LENS) laboratorijai Florencijoje; antrosios ir trečiosios eilių koreliatorius ir autokoreliatorius Pavijos ir Lundo universitetams bei Kvantinės optikos institutui Garchinge; didelės apertūros antrosios ir trečiosios harmonikų generatorius galingiems femtosekundiniams lazeriams Lundo universitete; tyrimus pagal Boeingo kompanijos užsakymą generuojant galingą lazerio spinduliuotę regimojoje srityje atmosferos iškraipymams įvertinti.

Katedros patyrimas konstruojant lazerius ir netiesinės optikos prietaisus 1994 m. buvo panaudotas įkuriant pirmąją iš katedros atsipumpuravusią lazerių bendrovę MGF „Šviesos konversija“. Jos pirmieji produktai buvo optiniai parametriniai šviesos stiprintuvai femtosekundiniams ir pikosekundiniams lazeriams TOPAS ir stabilūs pikosekundiniai stiklo lazeriai „Twinkle“. Per 20 metų ši bendrovė tapo viena didžiausių Lietuvos bendrovių, gaminančia pasaulyje gerai žinomus produktus. Tai minėtasis TOPAS, kurio daugiau kaip 1000 vienetų yra instaliuoti daugelyje pasaulio universitetų, mokslo įstaigų bei kompanijų, ir femtosekundinis iterbio lazeris PHAROS, tarnaujantis tiek mokslui, tiek industrijai. Sparčiai auga 1996 m. įkurta antroji atsipumpuravusi nuo katedros lazerių bendrovė UAB „Altechna“. Ji užsiima lazerių komponentų, specialiųjų lazerių, lazerių elektronikos ir lazerinių mikroapdirbimo sistemų kūrimu bei gamyba.

1999–2003 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre vykdant NATO programos „Mokslas taikai“ projektą „Lazerinis spektrometras kristalų ir optinių komponentų dangų testavimui plačioje spektro ir kampų srityje“, sukurtas unikalus koherentinis spektrofotometras, leidžiantis atlikti ISO standartus atitinkančius atspindžio ir pralaidumo, sklaidos ir sugerties nuostolių bei lazerio sukeltos optinės pažaidos slenksčio matavimus plačioje spektro srityje. Projekto direktoriai buvo prof. V. Sirutkaitis (VU) ir dr. R. Eckardt (Cleveland Crystals Inc.). NATO finansinė subsidija projektui buvo 888 tūkst. Lt ir ji daugiausia panaudota įrangai pirkti. Iš Lietuvos mokslo tarybos gauta papildoma 100 tūkst. Lt subsidija. Šis projektas buvo svarbus kriterijus, nulėmęs VU LTC atranką į renovuojamų mokslo centrų sąrašą pagal bendrą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektą „Mokslinių centrų renovacija 2001–2003“. Vykdant šį projektą, VU LTC iš viso gavo 4,1 mln. Lt. Už 3,7 mln. Lt, gautų iš KAM,  nupirkta nauja įranga, tarp jos ir pirmasis Lietuvoje femtosekundinis titano safyro lazeris, o už 0,4 mln. Lt, gautų iš ŠMM,  atliktas laboratorinių patalpų remontas. Ši parama leido iš esmės renovuoti LTC mokslinę įrangą ir iš dalies laboratorijų infrastruktūrą. Už suteiktas lėšas nupirkta LTC įranga pagal patvirtintus atviros prieigos principus galėjo nemokamai naudotis ir kitų Lietuvos mokslo institucijų darbuotojai. Tai padėjo katedros mokslininkams įsitraukti į Europos mokslo programas.

2001 m. VU LTC įgijo teisę teikti tarptautinę prieigą, kai drauge su VU Biochemijos ir biofizikos katedra rengtas projektas CEBIOLA („Cell Biology and Lasers: Towards New Technologies“; projekto biudžetas – 631 tūkst. eurų) laimėjo ES konkursą, suteikiantį Išskirtinio mokslo centro statusą. Tuo metu tai buvo vienintelis Išskirtinis mokslo centras Lietuvoje tarp dar 34 tokių pat centrų šalyse kandidatėse į ES.

VU LTC pastato rekonstrukcijai ir atnaujinimui panaudotos 2000–2002 m. ŠMM ir KAM skirtos lėšos, taip pat 2005–2008 m. ES Struktūrinių fondų lėšos. ŠMM ir KAM pagal programą „Mokslinių centrų renovacija“ suteikta parama padėjo LTC tapti tarptautinio ES lazerinių centrų tinklo LASERNET asocijuotu nariu, o nuo 2004 m. ir pilnateisiu integruotos Europos laboratorijos LASERLAB-EUROPE nariu. Pagal LASERLAB-EUROPE projektus (šiuo metu vykdomas LASERLAB-EUROPE III projektas) 2004–2014 m. VU LTC apsilankė 82 ES tyrėjai iš Airijos, Austrijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kurie čia įvykdė 39 tarptautinius projektus, 480 dienų naudojosi VU LTC įranga, už kurios nuomą gauta ~1,3 mln. Lt.

Atnaujinto Lazerinių tyrimų centro atidarymas 2002 m. Iš kairės: VU prorektorius prof. J.V. Vaitkus, Krašto apsaugos ministras L. Linkevičius, premjeras A. Brazauskas, prof. A.P. Piskarskas ir KEK reikalų tvarkytoja L. Mikalauskienė

Tarptautinė prieiga 2005–2008 m. buvo vykdoma ir pagal ES Marie Curie paprogramės projektą ATLAS (trukmė – 38 mėn., atlikti 6 tarptautiniai projektai, dalyvavo 6 doktorantai ar jauni užsienio tyrėjai). Dar vienas svarbus tarptautinis projektas STELLA (2006–2009) buvo vykdomas pagal ES 6-osios bendrosios programos (BP) paprogramę „Marie Curie Chairs“. Jo tikslas – sukurti europinį pavyzdinį mokymo centrą, kuriame jaunieji mokslininkai galėtų semtis pačių naujausių ir aktualių lazerių fizikos bei netiesinės optikos žinių ir jomis dalytis. Pagal šį projektą sėkmingai įvyko 3 kasmetės mėnesio trukmės lazerių taikymo eksperimentų vasaros mokyklos Lietuvos ir užsienio šalių magistrantams bei doktorantams, kurių metu savo patirtimi dalijosi žymiausi Lietuvos ir pasaulio lazerių fizikos specialistai. Projektas STELLA išplėtė Vilniaus universiteto lazerių specialistų mokslinę veiklą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto vykdymo metu buvo organizuota mokslo populiarinimo paroda, atskleidžianti plačiajai visuomenei gilias mokslo ir meno sąsajas.

2004–2008 m. VU LTC vykdė keturis 6 BP projektus ir penkis Aukštųjų technologijų paramos programos (ATPP) projektus. 2007–2008 m. VU LTC, kaip koordinatorius ar partneris, įsitraukė į septynis naujos ATPP programos projektus. Taigi nuolat laimimi nauji ES ir NATO finansuojami projektai, plečiasi bendradarbiavimas su Lietuvos lazerių pramonės įmonėmis, katedroje daugėja doktorantų, auga publikacijų skaičius.

Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 ES struktūrinių fondų lėšos padėjo atnaujinti mokomųjų ir mokslo tiriamųjų laboratorijų infrastruktūrą bei įrangą, modernizuoti magistrinių ir doktorantūros studijų programas.

Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 Nuolat sparčiai didėjant lazerinių tyrimų poreikiams mokslui ir technologijoms, LR Vyriausybės nutarimu, kuriamame „Saulėtekio slėnyje“ pastačius antstatą virš VU LTC, nuspręsta įkurti modernų kompleksą „Naglis“, kuris būtų naudojamas naujų perspektyvių mokslinių sričių plėtojimui, lazerinių technologijų kūrimui ir tarptautinės prieigos teikimui ne tik mokslo, bet ir verslo organizacijoms. Kompleksas buvo kuriamas naudojant ES struktūrinių fondų Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonės „Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas“ (VP2-1.1-ŠMM-04-V) lėšas. Įgyvendinus šį projektą, reikšmingai sustiprėjo Lietuvos pozicijos ES mokslinių tyrimų infrastruktūros tinkluose ir tarptautinėse MTEP programose („Laserlab-Europe“ ir ELI – „Extreme Light Infrastructure“). Šių programų tikslas – sukurti mokslinį kompleksą, Europos bei pasaulio mokslininkams ir pramonės atstovams suteikiantį prieigą prie unikalios galios lazerio spinduliuotės įrangos, taip pat įvairių antrinių šaltinių, kurie padėtų atlikti naujoviškus stiprių laukų fizikos ir kosmologijos tyrimus.

Atviros prieigos kompleksas „Naglis“ įrengtas pastačius ~730 m2 VU LTC antstatą. Čia veikia keturios mokslinės laboratorijos (parametrinių reiškinių tyrimų, didelio intensyvumo optikos tyrimų, lazerinės nanofotonikos ir metrologijos eksperimentų), kurios nuo pat pradžių buvo projektuojamos atsižvelgiant į būtinybę palaikyti pastovią temperatūrą bei švarą. Kartu įrengtos darbo vietos centro darbuotojams, atvykstantiems tyrėjams ir studentams, erdvi cheminių medžiagų paruošimo patalpa. Komplekso veikla apims fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, studentų rengimą, Lietuvos įmonėms leis išbandyti pažangias lazerines technologijas savo produktų kūrimui. Naujose „Naglio“ komplekso laboratorijose numatomos plėtoti tokios mokslinės kryptys:

  • Parametriniai reiškiniai, Rentgeno generacija ir atosekundinė fizika. Laboratorijoje sukurta ir išplėtota daugiapakopio parametrinio stiprinimo sistema, skirta teravatų smailinės galios ir mažiau nei 10 femtosekundžių trukmės impulsų generavimui; įdiegtas diagnostinis kompleksas, skirtas netiesinių reiškinių ir medžiagų tyrimams ultravioletinėje ir Rentgeno spektrinėse srityse.
  • Terahercinės spinduliuotės generacija dujose. Didelės galios femtosekundinė Ti:safyro lazerinė sistema bus naudojama terahercų (ir optinio) dažnių ruožo šaltinių kūrimui netiesinės optikos metodais aukštu pažaidos slenksčiu pasižyminčiose dujose.
  • Lazerinė nanofotonika. Didelės galios bei plačiai derinamos lazerio spinduliuotės šaltiniai bus panaudoti ir sparčiam nanometrinės skyros reikalaujančių darinių formavimui. Tokie dariniai būtų taikomi mikrooptikoje, mikromechanikoje, fotonikoje ir biomedicinoje.
  • Optinių elementų pažaidos ir sugerties tyrimai. Jie bus atliekami su didelės energijos lazeriniais šaltiniais, derinamais plačioje spektrinėje srityje. Didesnės galios spinduliuotė leis panaudoti standartines sklaidos bei spinduliuotės registravimo metodikas, reikalingas optinei pažaidai atpažinti, ir tokius tyrimus atlikti vakuumo sąlygomis.

Katedros profesūra, darbuotojai, doktorantai ir studentai prie naujojo komplekso „Naglis“ pastato 2014 m. gegužės mėn.

 VU KEK ir LTC darbuotojai gausiai publikuoja mokslinius darbus prestižiniuose tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir nuolat plečia mokslinių tyrimų sritis. Tai patvirtina VU KEK ir LTC mokslinį išskirtinumą ir kompetenciją lazerių fizikos ir lazerinių technologijų srityje. VU KEK ir LTC darbuotojai ir absolventai, be jau seniai įkurtų Lietuvos lazerinių bendrovių – „Šviesos konversijos“ ir „Altechnos“, 2012 m. sukūrė UAB „Lidaris“ bei 2013 m. UAB „Femtika“. Nuo 2013 m. VU KEK ir LTC veikia atviros prieigos centrai, teikiantys prieigą prie turimos įrangos, kurių paslaugomis naudojasi tiek jau minėtos, tiek kitos Lietuvos bendrovės. Katedros absolventai sėkmingai dirba garsiausiuose pasaulio mokslo centruose (Europoje, JAV, Japonijoje), o KEK ir LRC darbuotojai yra keturių Lietuvos mokslo premijų ir vienos Pažangos premijos laureatai. Katedroje subalansuoti fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra. Kartu čia vyksta studijos, rengiami aukščiausios kvalifikacijos lazerinių technologijų specialistais.

Per 40 katedros darbo metų išleisti 457 absolventai (iki 1995 m. – 242, 1996–2014 m. – 214 magistrų), apgintos 67 daktaro ir 7 habilituotų daktarų disertacijos, atliktos 4 habilitacijos procedūros.

Taigi VU Kvantinės elektronikos katedra, Lazerinių tyrimų centras ir atviros prieigos kompleksas „Naglis":

  • yra didžiausias ir stipriausias mokslinis padalinys Lietuvoje, kuriame vykdomi lazerių fizikos, netiesinių optinių reiškinių, lazerinės spektroskopijos tyrimai, lazerių taikymo ir lazerinių technologijų kūrimo darbai;
  • vienintelis Lietuvoje ruošia lazerių fizikos ir lazerinių technologijų magistrus;
  • vienintelis Lietuvoje nuo 2001 m. teikia užsienio mokslininkų grupėms tarptautinę prieigą, leidžiančią naudotis turimomis unikaliomis lazerinėmis sistemomis.