VUFF

Grupės mokslinių tyrimų objektas yra intensyvių femtosekundinių lazerio impulsų sąveika su skaidriomis dielektrinėmis terpėmis, kai formuojasi kokybiškai nauji šviesos dariniai – femtosekundinės šviesos gijos. Tai unikalių savybių šviesos pluoštai, išsiskiriantys subdifrakciniu sklidimu, didele energijos lokalizacija erdvėje ir laike, dideliu erdviniu stabilumu ir siaurų plazmos kanalų sužadinimu. Dėl šių savybių femtosekundinės šviesos gijos kelia vis didėjantį mokslinį ir technologinį susidomėjimą, atverdamos naujas galimybes medžiagų apdirbimui, fotonikoje ir ultrasparčiojoje netiesinėje optikoje. Femtosekundinės šviesos gijos skaidriuose dielektrikuose formuojasi dėl netiesinės šviesos ir medžiagos sąveikos, kuri apima platų netiesinių reiškinių spektrą: šviesos pluoštų ir impulsų saviveiką, daugiafotonę sugertį ir laisvųjų elektronų plazmos atsiradimą. Bedra netiesinių reiškinių ir difrakcijos bei dispersijos veika lemia erdvėlaikines lazerio pluošto ir impulso transformacijas, dėl kurių formuojasi netiesinės X bangos ar šviesos kulkos. Kartu sužadinama laikiškai ir erdviškai koherentinė plataus spektro spinduliuotė – femtosekundinis superkontinuumas.

fssvgt grupeFemtosekundinių šviesos gijų grupė laboratorijoje. Iš kairės: stud. E. Keblytė, dr. J. Galinis, mag. M. Skeivytė, mag. R. Šuminas, dr. G. Tamošauskas, mag. I. Gražulevičiūtė, prof. A. Dubietis, prof. G. Valiulis, mag. N. Garejev

 

Femtosekundinių šviesos gijų grupę sudaro:

  • prof. A. Dubietis,
  • prof. G. Valiulis,
  • dr. G. Tamošauskas,
  • dr. V. Jukna,
  • doktorantai N. Garejev, R. Šuminas,  A. Marcinkevičiūtė.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Femtosekundinės šviesos gijos, jų susidarymo ir sklidimo erdvėlaikinė dinamika medžiagose su normalia ir anomalia grupinių greičių dispersija.
  • Femtosekundinio superkontinuumo žadinimas plačios draustinės juostos dielektrikuose.
  • Keleto optinių ciklų trukmės impulsų generacija ir stiprinimas vidurinėje infraraudonojoje spektro srityje.
  • Netiesinių X bangų, šviesos kulkų formavimo metodai ir charakterizavimas, ekstremaliųjų optinių bangų statistiniai tyrimai.

Ši tematika plėtojama nuo 2002 m. Vykdant tyrimus bendradarbiaujama su užsienio mokslo centrais: Insubrijos universitetu (Komo, Italija), Heriot-Watt universitetu (Edinburgas, Jungtinė Karalystė), Frydricho Šilerio universitetu (Jena, Vokietija) ir Teorinės fizikos centru (Paleso, Prancūzija). Iš viso paskelbti du tarptautinių leidyklų išleisti monografijų skyriai ir daugiau nei 100 mokslinių straipsnių tarptautinėje mokslinėje spaudoje; citavimų skaičius viršija 2000.