VUFF

Grupė  tęsia tradicinius Kvantinės elektronikos mokslinius tyrimus parametrinio šviesos stiprinimo srityje. Viena iš krypčių yra vadinamasis čirpuotų (išplėstų moduliuoto dažnio) impulsų parametrinis šviesos stiprinimas, kuriam postūmį 2003 m. suteikė glaudus bendradarbiavimas su Vienos universiteto (Austrija) mokslininkų grupe. Vėliau darbai buvo tęsiami pagal Aukštųjų technologijų plėtros programos projektą INTEGRA, kurio metu pavyko smarkiai atnaujinti aparatūrinę bazę;  taip pat pradėti daugiapluoščio kaupinimo parametrinių stiprintuvų tyrimai. Keliais pluoštais kaupinamų parametrinių stiprintuvų tyrimai svarbūs tokioms lazerinėms sistemoms, kuriose netiesinės optikos būdais siekiama gauti kuo didesnės vidutinės galios arba didesnio pasikartojimo dažnio spinduliuotę. Todėl grupėje atliekami tiek teoriniai, tiek ir eksperimentiniai šios tematikos tyrimai. Pastaruoju metu didesnis dėmesys teikiamas plataus spektro čirpuotų impulsų generacijai ir stiprinimui viduriniame infraraudonajame spektriniame ruože.

Grupė taip pat plėtoja teorinius ir eksperimentinius darbus, susijusius su erdviškai nekoherentinės spinduliuotės parametriniu šviesos stiprinimu. Jau pavyko pademonstruoti, kad kaupinant parametrinius šviesos stiprintuvus kūginiais pluoštais galima efektingai stiprinti erdviškai nekoherentinę spinduliuotę, lygiai kaip koherentinę spinduliuotę galima stiprinti erdviškai nekoherentinių kūginių pluoštų lauke. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galima sukurti naujo tipo koherentinės spinduliuotės šaltinius naudojantis netiesinės optikos reiškiniais.

Šviesolaidinių stiprintuvų tematika atskirai pradėta plėtoti  įkūrus eksperimentinę bazę kito Aukštųjų technologijų plėtros programos projekto SKAIZERIS vykdymo metu. Kartu su Fizikos instituto mokslininkais sukurta trijų kanalų šviesolaidinių stiprintuvų sistema PPKTP parametrinio šviesos generatoriaus kaupinimui.

Daug dėmesio grupėje skiriama ir šviesos sūkurių tematikai. Naudojant UAB „Altechna“ sukurtus radialinės/azimutinės poliarizacijos keitiklius, parodyta, kad galima formuoti šviesos sūkurius ir pasiekti didelį energinį efektyvumą plačiame spektriniame diapazone. Išskirtinis naudojamos technologijos bruožas – galimybė formuoti itin didelės galios šviesos sūkurius (> 10 GW/cm2). Taip pat šis metodas leidžia formuoti šviesos sūkurius nuo nekoherentinės spinduliuotės.

PrRsSvSukuriai grParametrinių reiškinių ir šviesos sūkurių grupė laboratorijoje. Iš kairės: dokt. P. Stanislovaitis, dokt. M. Ivanov, prof. A.P. Piskarskas, G.M. Archipovaitė, stud. A. Narmontas, dr. V. Pyragaitė, stud. D. Žitkovskij, prof. V. Smilgevičius, dr. R. Butkus, stud. K. Jurkus, doc. A. Matijošius

 

Parametrinių reiškinių ir šviesos sūkurių grupę sudaro:

  • prof. V. Smilgevičius,
  • prof. A.P. Piskarskas,
  • prof. A.P. Stabinis,
  • dr. R. Butkus,
  • doc. A. Matijošius,
  • dr. V. Pyragaitė,
  • dokt. P. Stanislovaitis,
  • dokt. M. Ivanov,
  • j.m.d. G.M. Archipovaitė,
  • studentai – A. Narmontas, D. Žitkovskij ir K. Jurkus.

Tyrimų kryptys:

 

Koherentinės šviesos generavimas iš triukšminės netiesinės optikos metodais:

Apie 2009 m. prof. A.P. Piskarskas suformulavo  temą  „Koherentinio signalo generavimas netiesinį kristalą kaupinant tiukšmine šviesa“. Susidomėta buvo A. Picozzi darbais, kuriuose dar 2001 m. pradėta tirti nekoherentinių bangų tribangė sąveika. Šia tema A.P.  Piskarskas, V. Pyragaitė ir A.P. Stabinis 2010 m. žurnale „Phys. Rev. A.“ publikavo savo pirmąjį straipsnį. Jame pademonstruota galimybė generuoti koherentinę antrąją harmoniką kaupinant nekoherentine pirmąja harmonika ir sukuriant tinkamą pastarosios kampinę dispersiją. Prie šios temos prisidėjo eksperimentatoriai: dr. G. Tamošauskas, su kuriuo 2011 m. publikuotas straipsnis apie užregistruotą antrąją harmoniką kaupinant halogeno lempa, ir prof. V. Smilgevičius, su kuriuo nuo 2013 m. publikuoti keli straipsniai. 2013 m. pradėtas projektas „Koherentinės spinduliuotės formavimas netiesiniuose kritaluose kaupinant nekoherentine šviesa“ (KoSt). Projekto vadovė yra V. Pyragaitė, trukmė 3 metai. Be antrosios harmonikos generacijos, tirtas taip pat optinis parametrinis stiprinimas. Parodyta, kad nekoherentinis kaupinimas gali efektyviai stiprinti injektuotą koherentinį signalą. Šis reiškinys turi privalumą, palyginti su lazeriniu stiprinimu, nes panaudojamas visas nekoherentinės bangos spektras, o lazeryje, kaupiname nekoherentine spinduliuote, panaudojama tik siaura spektro dalis, patenkanti į sugerties sritį. Kartu su grupe dirba dr. R. Butkus, doktorantas P. Stanislovaitis ir grupė studentų. Darbai skelbti tarptautinėse konferencijose ICONO/LAT 2013 ir Laser Optics 2014. V. Pyragaitė 2013 m. pelnė Vilniaus universiteto Rektoriaus jaunojo mokslininko premiją.

Plačiau galima pasiskaityti čia: Projektas KoSt

KohSvGenTrNtOpMet grupe

Iš kairės: dokt. P. Stanislovaitis, prof. A.P. Piskarskas, doc. V. Pyragaitė ir prof. A.P. Stabinis