VUFF

Tyrimų objektas – ultraspartieji vyksmai, kuriuos šviesa sukelia molekulėse, baltymuose ir puslaidininkiuose. Medžiagai sugėrus fotoną, pirminiai vyksmai, kurių metu naudojama fotono energija, yra labai greiti: jų trukmės siekia nuo dešimčių femtosekundžių iki keleto pikosekundžių. Pavyzdžiui, per tiek laiko: žmogaus akies tinklainės pigmentas persijungia į būseną, signalizuojančią, kad akis mato šviesą; augalo fotosintetinė sistema panaudoja fotono energiją krūviams tilakoido membranoje atskirti; į puslaidininkio laidumo juostą sužadinti elektronai pasiekia terminę kvazipusiausvyrą. Tokiems procesams stebėti tinka ultratrumpieji lazerio impulsai. Ultrasparčiojoje sugerties spektroskopijoje vienu trumpu impulsu bandinys sužadinamas, o antrasis, kuris ateina kiek pavėlavęs, registruoja bandinio sugerties (spalvos) pokytį, atsiradusį dėl pirmojo impulso. Ultrasparčiojoje emisijos spektroskopijoje registruojama, kaip trumpu impulsu sužadinus bandinį gęsta jo fluorescencija. Tai suteikia informacijos apie sužadintos būsenos bandinio dinamiką.

Antroji, atskira tyrimų kryptis, plėtojama kartu su UAB MGF „Šviesos konversija“, – akies ragenos chirurgija, kai naudojama femtosekundinių lazerių spinduliuotė. Šios krypties tyrimais siekiama akies ragenos chirurgijai pritaikyti femtosekundinius Yb:KGW lazerinius šaltinius.

Ultrasparcioji spektroskopija labDokt. V. Voiciuk ir K. Redeckas bei dr. M. Vengris ultrasparčiosios spektroskopijos laboratorijoje

 

Ultrasparčiosios spektroskopijos grupę sudaro:

  • dr. M. Vengris,
  • doktorantai E. Gabrytė, V. Voiciuk ir K. Redeckas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

  • Ultrasparčioji fotochromiškų molekulių ir molekulinių dažiklių spektroskopija.
  • Ultraspartieji procesai tūriniuose ir nanostruktūrizuotuose puslaidininkiuose.
  • Ultrasparčioji fotosintetinių pigmentų ir baltymų kompleksų bei fotoaktyviųjų baltymų spektroskopija.
  • Eksperimentinės įrangos (aparatūros ir programinės įrangos) ultrasparčiajai spektroskopijai kūrimas ir tobulinimas.

Tematika katedroje plėtojama nuo 1978 m. Dabartinė grupė, dirbanti su derinamaisiais femtosekundiniais lazeriais, imta formuoti 2005 m. Bendradarbiaujama su Vrije universitetu (Amsterdamas, Nyderlandai) ir Kalifornijos universitetu (Davisas, JAV). Paskelbti 38 moksliniai straipsniai ir 1 mokslinės monografijos skyrius; citavimų skaičius viršija 400.